Jonas Kazlauskas

Jonas-Kazlauskas-203x300Jonas Kazlauskas – (1949 m. laida) filologijos mokslų daktaras, valstybinės premijos laureatas.
Gimė 1930-08-01 Matiešonyse (Prienų raj.). Tėvai turėjo 9 ha žemės augino 6 vaikus. Mokėsi Dzingeliškių pradinėje, Nemaniūnų septynmetėje mokykloje, Prienų  „Žiburio“ gimnazijoje. Mokyklose pasižymėjo dideliais gabumais kalboms, literatūrai, matematikai. Gimnaziją baigė 1949 m. aukso medaliu. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.
Studijuodamas priklausė „Studentų mokslinei draugijai“ ir garsėjo kaip perspektyvus kalbininkas. 1954 m. baigęs universitetą, buvo paliktas aspirantūroje. 1957 m. tapo VVU dėstytoju. 1958 m. apsigynė disertaciją „Lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo paprastėjimas“. 1962 – 1964 m. buvo Istorijos – filologijos fakulteto prodekanas, 1968 – 1970 m. – Dekanas. 1969 m. – VVU profesorius. 1965 – 1970 m. buvo tęstinio leidinio „Baltistica“ atsakingasis redaktorius. Svarbiausias jo veikalas – „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (1968 m.) po mirties – 1971 m. įvertinta valstybine premija. Rengė knygą „Baltų kalbotyros įvadas“. Paskelbė darbų iš baltų kalbų akcentologijos, fonetikos, fonologijos, morfologijos, dialektologijos. Be to, rašė etimologijos, onomastikos, dabartinės kalbos kultūros klausimais. Visuose jo darbuose randama daugybė novatoriškų išvadų, reikšmingų ne tik lietuvių ir visų baltų, bet taip pat slavų bei kitų indoeuropiečių kalbų istorijos tyrinėjimams. Jis pirmasis baltų kalbotyroje pradėjo plačiau taikyti fonologijos ir vidinės rekonstrukcijos metodus.
Pačiame mokslinių darbų įkarštyje staiga tragiškai nutrūko Jono Kazlausko gyvenimas, sulaukus jam vos 40 metų – 1970-10-08.