Elvyra Vaitekūnaitė (1963 – 1965 m.)

Elvyra Vaitekūnaitė (1963-1965 m.)Elvyra Vaitekūnaitė gimė 1926 07 15 m. Laičių kaime (Kupiškio raj.), pasiturinčio valstiečio šeimoje. Augo tarp dviejų brolių ir trijų seserų. Mokėsi Kupiškio gimnazijoje ir Vilniaus universitete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijuodama dirbo telefoniste ir slaugė sunkiai sergančią seserį.
1950 m. atvyko dirbti į Prienų vidurinę mokyklą. Tapo direktoriaus pavaduotoja, ir šiose pareigose išdirbo 19 metų.
1963 – 1965 m. dirbo šios mokyklos direktore. Pasižymėjo nepaprastu darbštumu, kruopštumu. Mokykloje įvedė daug naujovių. Ypač rūpinosi materialinės bazės stiprinimu, estetine mokyklos išvaizda, interjeru. Daug dėmesio skyrė mokymo kontrolei, metodikai. Stengėsi, kad mokiniai gautų ne tik geras dalykines žinias, bet ir turiningai praleistų laisvalaikį. Nupirko naujas dūdas orkestrui, tautinius rūbus šokių rateliui, naujus stendus sienlaikraščiams.
Mokytojams buvo reikli, bet taktiška. Ypač gindavo mokytojus rajoniniuose renginiuose. Visi sakydavo: “Už Vaitekūnaitės Prienų mokytojai, kaip už mūro”. Mokiniai labai gerbė direktorę už teisingumą, aukštą kultūrą. Ji niekada nepataikavo viršininkams ir jų vaikams – buvo vienodai reikli visiems. “Net ir blogiausio mokinio rašinyje rasdavo keletą gražių sakinių, kuriuos paskaitydavo klasėje”, – prisimena jos mokinys, žymus architektas Gintautas Natkevičius.
E. Vaitekūnaitė ilgai buvo Aukščiausios Tarybos deputatė.
Jai atsisakius direktoriauti Prienuose, buvo siūloma direktorės vieta Birštone, Balbieriškyje, bet ji ten rekomendavo kitas mokytojas (Sofiją Žiūkienę, Genovaitę Minciuvienę), o pati liko Prienuose direktoriaus pavaduotoja. Nemėgo tuščių kalbų, sakydavo: “Prašom netaukšti, neapkalbinėti ir nesigirti, jei ką gero padarei…”.
Išėjusi į pensiją, dar kurį laiką dirbo mokyklos bendrabutyje, įvesdama ten nepaprastą švarą, drausmę ir tvarką..
Ir mokytojai, ir mokiniai prisimena E. Vaitekūnaitę kaip išskirtinę asmenybę, auklėjusią doros, patriotizmo, savigarbos, orumo, sąžiningumo.