Genovaitė Andrašiūnienė (1948–1949 m.)

Genovaitė Andrašiūnienė (1948-1949 m.)Genovaitė Andrašiūnienė gimė 1905 05 24 m. Kovarske. Jos tėvas Pranas Kuzma (1877 – 1926 m.) buvo visuomenės veikėjas, žurnalistas, kalintas už lietuviškų knygų platinimą. 1907 m. išrinktas Kauno gubernijos atstovu į Valstybės dūmą.
Genovaitė, dar būdama Ukmergės gimnazijos mokinė, rinko auksą neoficialioms ligoninėms, slaugė jose Lietuvos savanorius. Gimnaziją baigė, būdama 18 metų. Iš devynių abiturientų, gavusių brandos atestatą, ji buvo vienintelė mergaitė.
Baigusi mokytojų kursus 1923 m., pradėjo mokytojauti Ukmergės rajono kaimo mokyklose, tarsi pratęsdama savo senelės, kaimo daraktorės, kelią. Bet, pablogėjus sveikatai, teko atsisakyti pedagoginio darbo ir studijų. Genovaitė pasišventė šeimai. Vyrui Mikalajūnui mirus džiova, liko su dukra Beatriče.
Ištekėjusi už antro vyro – agronomo Andrašiūno, persikėlė 1932 m. gyventi į Prienus. Kadangi vyras buvo Prienų Šaulių vadas, užėjus bolševikams, reikėjo slapstytis nuo išvežimo. Kurį laiką Andrašiūnai gyveno Kaune. Čia vokiečių okupacijos metais, gyvendami priešais vokiečių saugumo langus, Andrašiūnai nebijojo slėpti žydų šeimą. Pokario metais Andrašiūnai persikėlė į Kovarską. Andrašiūnas dirbo Troškūnų ūkio direktoriumi. Ir čia neaiškiomis aplinkybėmis žuvo 1945 m.
Likusi našle, su 5 vaikais, G. Andrašiūnienė grįžo į Prienus, kur dar Smetonos laikais šeima buvo pasistačiusi namą.
1946 m. pradėjo dirbti Prienų gimnazijoje mokytoja. Kartu studijavo neakivaizdiniu būdu rusų kalbą.
1948 – 1949 m. dirbo šios mokyklos direktore. Vėliau buvo paskirta Švietimo skyriaus vedėja. Parašė rusų kalbos vadovėlį VIII klasei. Už nuopelnus Švietimui jai buvo suteiktas Nusipelniusios mokytojos vardas. Parašė autobiografinius prisiminimus.
Mokytoja buvo ne tik puiki dalyko žinovė ir metodistė, bet ir puiki auklėtoja, parašiusi ne vieną straipsnį į pedagoginę spaudą. Ji globojo poetą Justiną Marcinkevičių, kalbininką Joną Kazlauską ir daugelį kitų gabių moksleivių, padėdama jiems susirasti tinkamiausią gyvenimo kelią. Ypač daug dėmesio skyrė moters misijai gyvenime: “Kokia moteris – tokia šeima, kokia šeima – tokia visuomenė, kokia visuomenė – tokia valstybė”, – sakydavo ji.
Eidama 73 – uosius metus mirė 1977 07 19 m. Palaidota Prienuose.