Meilė Dobilaitė – Minkauskienė

Meilė Dobilaitė – Minkauskienė – gydytoja , medicinos mokslų daktarė, Kauno Medicinos universiteto docentė, KMU klinikų Akušerijos ir ginekologijos, Priešlaikinių gimdymų ir infekcijos skyriaus vedėja, vadovėlių ar mokymo knygų bendraautorė.
Gimė 1971-11-15 Prienuose mokytojos šeimoje. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1989 m. aukso medaliu. Mylintys tėvai ir seneliai nuosekliai mokė ir padėjo Meilei įgyvendinti vaikystės svajonę – tapti gydytoja. Toliau studijavo Kauno Medicinos Akademijoje, Medicinos fakultete. 1995 m. baigė šią aukštojo mokslo įstaigą. Po pirminės ir antrinės rezidentūros praktikos Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje ir Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2001 m. įgijo akušerio – ginekologo specialybę.
Dirbdama studijavo doktorantūroje ir 2005 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Sunkių nėštumo ir gimdymo komplikacijų epidemiologija ir akušerinės pagalbos kokybė“.
Nuo 2008 m. Meilė Minkauskienė yra Kauno medicinos universiteto (šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) docentė. Stažavosi Šveicarijoje, Austrijoje, Malaizijoje, Anglijoje. 2007-2010 m. buvo Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos pirmininkė. Gydytoja yra parašiusi ir publikavusi daugiau nei 40 mokslinių straipsnių tarptautiniuose ir Lietuvos žurnaluose. Ji – septynių vadovėlių ar mokymo knygų bendraautorė.
Docentė, Kauno klinikų Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos skyriaus vadovė šiemet sausį su kolegomis atliko neeilinę operaciją. Rizikuodama savo sveikata ir gyvybe gelbėjo AIDS ir tuberkulioze sirgusios gimdyvės kūdikį.
„Įtemptų ir stresinių situacijų patiriame kasdien. Jos yra mūsų darbo kasdienybė, – neslėpė medikė. – Bijome infekcijos, bijome sužalojimo, kai susiduriame su agresyviomis ligonėmis, jaudinamės, nes bijome suklysti, pakenkti ir mažam, ir dideliam pacientui. Vis dėlto, jeigu dirbame tokį darbą, vadinasi, adrenalino mums trūksta, mums jo reikia.“
Neišgelbėtų pacientų istorijos, pasak M.Minkauskienės, ilgam įsirėžia atmintin. „Apie juos galvojame dieną ir naktį. Nemiegame, nerimaujame, kalbame“, – pasakojo gydytoja, turinti 15 metų darbo patirtį.
Išgelbėtų pacientų ji nebandė skaičiuoti. „Išgyventi žmonėms padedame ne tik mes, bet yra ir aukštesnės jėgos, sėkmė“, – pastebėjo M.Minkauskienė.
Pasiteiravus apie gerąsias akimirkas, gydytoja jas apibūdino taip: „Niekada nekopiau į kalną, bet jausmas, ko gero, panašus. Euforija ir džiaugsmas, kad viskas baigėsi sėkmingai, kad teisingai pasielgiau toje situacijoje, kad matai laimingą mamą ir laimingą vaikelį.“

 m-m m-m2

.
.
.
.

.
.