Nepasiduokime gripui, saugokime vieni kitus!

imunitetasAtšalus orams pradeda siausti viršutinių kvėpavimo takų ir kitos peršalimo ligos.
Stiprus žmogaus imunitetas yra geriausia apsauga nuo bet kokio gripo ar ūminių kvėpavimo takų infekcijų.
Priešingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Jį iš kitų ūminių virusinių ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.

Gripas perduodamas žmogaus žmogui:

  • oro lašeliniu keliu, kai sergantis žmogus kosti ar čiaudi;
  • netiesiogiai per aplinkos daiktus ar per nešvarias rankas, kai palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiama burna ar nosis.

Gripo virusai patekę į kvėpavimo takus ima daugintis ir sukelia gripo simptomus.
Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia staiga.

Pagrindiniai simptomai:

  • karščiavimas (paprastai temperatūra būna aukšta);
  • raumenų (ypač nugaros, galūnių), sąnarių skausmas;
  • bendras silpnumas, nuovargis;
  • liguista išvaizda: šilta, paraudusi oda, paraudę ašarotos akys;
  • galvos skausmas;
  • sausas kosulys;
  • gerklės skausmas, sloga;
  • apetito sumažėjimas;

Gripo inkubacinis (slaptasis) periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, kartais ir ilgiau. Ligai prasidėjus sergantįjį pradeda krėsti šaltis, temperatūra staiga pakyla iki 39-40 laipsnių, prastėja savijauta, skauda galvą, laužo visą kūną, ypač kaulus, sąnarius, strėnas, skauda akis, atsiranda jautrumas šviesai, išryškėja bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas. Galvos skausmai labai stiprūs: labiau skauda kaktos ir antakių srityje, smilkinius ir giliai akiduobėse. Burnoje jaučiamas blogas skonis, užgula nosį, 2-3 ligos dieną prasideda sloga, kosulys, užkimsta balsas, dingsta apetitas. Organizmo intoksikacija reiškiasi bendru silpnumu, vangumu, karščiavimu. Temperatūra 1-2 ligos dieną būna didžiausia, o vėliau per 5-7 dienas sunormalėja. Bendras silpnumas ir vangumas tam tikrą laiką išlieka ir temperatūrai sumažėjus, vėliau pamažu praeina.
Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo ūmiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, tarp jų ir gripu, yra rekomenduojamos kasdienės įprastinės priemonės.

Bendrosios rekomendacijos

  • Kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti sulenkta alkūne).
  • Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojamąsias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) laikykitės ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo kitų žmonių.
  • Susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
  • Panaudotas servetėles nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus, likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į darbą, mokyklą.
  • Venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma, dėvėkite apsauginę kaukę.
  • Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
  • Raumenų ir galvos skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ir viduriavimas (šie simptomai nėra įprasti sergant sezoniniu gripu, tačiau pasireiškia daliai sergančiųjų pandeminiu gripu).
  • Valgykite įvairų, šviežią maistą, pakankamai vaisių bei daržovių.
  • Pakankamai judėkite.
  • Miegokite ne mažiau 8val. per parą.
  • Kuo daugiau būkite gryname ore.
  • Venkite streso.

Ieva Stravinskienė
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė