Stresas prieš egzaminus neišvengiamas, bet mokėkite jį priimti

stressŠių dienų, žinių visuomenėje, jaunas žmogus siekia neatsilikti nuo nuolat atsinaujinančios informacijos. Dėl nuolatinės įtampos, spartaus tempo, siekio būti pastebėtam, jo gyvenimo dalimi tampa stresas. Jaunimas vis dažniau išgyvena konfliktines situacijas mokykloje, patiria sunkių išgyvenimų ruošdamiesi egzaminams, nes dažniausiai nuo to priklauso jų gyvenimo kelio pasirinkimas. Pavargę nuo didelių užduočių krūvio, nesugebėdami tikslingai paskirstyti savo dienos laiko, jie tampa irzlūs ir nervingi, kad nesuspėja laiku atlikti darbų, neretai pasitaiko smurto atvejų: grasinimų, prievartos, fizinių išpuolių. Daugėja žodinio agresyvumo ir brutalumo. Mokykloje praleisdami didžiąją savo laiko dalį, dažniausiai savo stresinių situacijų priežastimi ar objektu jie įvardija mokytojus, bendraamžius ar net atsitiktinius juos suerzinusius objektus.
Didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą. Dėl streso keliamo diskomforto žmogus nesiekia socializacijos ar net ieško vienumos. Jis vis suranda priežasčių pasilikti namuose, atsiskirti nuo draugų ir pažįstamų. Gal dėl to vis dažniau vyresniųjų klasių mokiniai praleidinėja pamokas, prastai jaučiasi, nevaldo emocijų gavę prastesnius įvertinimus? Socialinė izoliacija gilėja, ir užburtas ratas sukasi toliau, nes stresui įtaką daro fizinis, emocinis ir psichinis nuovargis.
Streso veikiami žmonės suvokia viską daug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui, nes visi jų pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, pavydą ir kitokią psichologinę įtampą didina vidiniai konfliktai, emociniai prasiveržimai, pralaimėjimai. Įvairių stresų veikimas ir žmogaus organizmo reakcija sukelia bendrąją įtampą ir nerimą, kurie neretai pasidaro fiziškai ir psichologiškai nebepakeliami. Tokius išgyvenimus patiria įvairaus amžiaus žmonės, ne tik mokyklinio amžiaus vaikai.
Nepaisant jaunatviško emocijų proveržio pavasarį jauniems žmonėms būtina susikaupti ir išbandyti save. Dažnai tie, kurie uoliai ir stropiai mokėsi, stresuoja dėl to, kad gali būti prastai įvertinti. Nusiviliama ne tik gyvenimu, bet ir pačiu savimi. Susikuriamas savęs, kaip nevykėlio, tipas. Save pervertinantys žmonės taip pat sunkiai susitaikys su nesklandumais. Jie įpratę būti giriami ir negali suvokti, kad gali kažką padaryti ne taip. Stresinė būsena juos gali visiškai sužlugdyti morališkai. Svarbu pažinti save ir teisingai įvertinti galimybes. 

Kaip įveikti stresą?

Pastebėjau, kad mokiniai kalba apie raminamuosius vaistus, kuriuos jie žada gerti prieš egzaminus. Pasitaiko, kad jie neprognozuoja savo elgesio ir gali pasielgti labai neapdairiai – neateiti į egzaminą, susirgti, blogai jaustis būtent tą dieną ir pan. Labai svarbu pradėti kovą su neišvengiamu stresu. Geriausias būdas įveikti šį neigiamą reiškinį – mylėti save. Tai ypač tinka mokiniams, kurie nuolat nepasitiki savimi. Sportinė veikla gali būti tvirtas pamatas sveikai gyvensenai puoselėti. Šiandienos gyvenime vis labiau įsigali sporto visiems idėja, labiau orientuota į sportą sveikatos tikslais. Kaip teigia pedagogas ir psichologas Kęstutis Kardelis, svarbu skatinti teigiamą požiūrį į fizinį kūno aktyvumą ir fizinę saviugdą.
Be streso negalima apsieiti nė vienos dienos, tik reikia mokėti paruošti savo organizmą jam priimti. Gyvenime dažnai tenka kuo nors nusivilti, išgyventi egzaminų baimę, bet žmogus gali apgalvoti psichologinę situaciją, pamatyti jos teigiamas puses, perspektyvas ir paprasčiausiai reaguoti į jas su humoru. Tuomet neigiamos emocijos nesusikaupia, jos tarsi ištirpsta optimizme: pagerės nuotaika.

Linkiu visiems moksleiviams gražių rezultatų per egzaminus!

Teksto autorė:
Marytė Gustaitienė

Skaitykite daugiau: www.15min.lt