Elektroninių cigarečių burtai moksleiviams

Aiškinimai, kad elektroninės cigaretės pavojingos ir kai kurie jų užpildai plaučiams ir sveikatai kenkia dar labiau nei įprastos cigaretės, jaunimo nelabai veikia. Jie nori būti madingi, neišsiskirti iš bendraamžių, nori būti suaugę ir patys priimti sprendimus – tai labai stiprus socialinis reiškinys. Dar daugiau, didžioji dalis jaunuolių, rūkančių elektronines cigaretes, to net nelaiko rūkymu arba teigia, kad jos mažiau kenksmingos nei įprastinės cigaretės. Garinimas – tampa tarsi gyvenimo būdas. Skonis, kvapas, spalvos, struktūrinių komponentų įvairovė, leidžianti susikurti individualų įrenginį – moksleiviams yra įdomu.
Įprastai įkliūvantys elektroninių cigarečių turintys moksleiviai yra 14 – 18 metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir kur kas jaunesnių. Mokiniai džiūgauja, kad tėvai jų nepagaus, nes garinamos elektroninės cigaretės skleidžia saldų vaisinį kvapą, o ir ne visi tėvai žino, kaip atrodo vienkartinės ar daugkartinio pildymo elektroninės cigaretės. Mažai suaugusiųjų žino, kad į „atvirų talpų“ elektronines cigaretes galima įsipilti ne tik aromatizuotų skysčių, bet ir narkotinių medžiagų.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, asmenims iki 18 metų elektronines cigaretes yra draudžiama parduoti, garinti, ir net turėti su savimi, taip pat yra nustatytas ir nuotolinės prekybos draudimas. Bet realybė iš to šaiposi ir elektroninių cigarečių paplitimas tarp Lietuvos nepilnamečių yra didžiulis. Labai gaila, kad ši rinka yra orientuota į vidurinės mokyklos moksleivius bei studentus, nes jaunas žmogus kur kas greičiau pripranta prie žalingų medžiagų ir įpročių.
Užsienyje atlikti tyrimai atskleidė, kad dalis elektroninių cigarečių gali būti net žalingesnės nei tradicinės, mat viskas priklauso nuo užpildų. O jų yra daugiau nei 400 rūšių. Elektroninių cigarečių dūmuose aptinkama nikotino, sunkiųjų metalų, kancerogeninių medžiagų, daugybė visokių stipriklių ir kitų kenksmingų dalelių, keliančių pavojų ne tik rūkančiajam, bet ir aplinkiniams.
Nuo š. m. liepos mėnesio Lietuvoje nebus galima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir naudoti jų pildykles su skysčiu, jeigu jame būtų kvapiųjų medžiagų ir skonių, išskyrus tabako kvapą ir skonį. Taip norima sumažinti Lietuvoje populiarėjančių elektroninių cigarečių pardavimus, nes jaunimas labiausiai renkasi švelnius uogų, saldainių, kramtomosios gumos, gaiviųjų gėrimų skonių ir kvapų skysčius. Dabar į rinką neleidžiama tiekti elektroninių cigarečių ir jų pildyklių su skysčiu, jeigu jame yra vitaminų, kofeino, taurino arba kitų priedų su stimuliuojamais junginiais. Draudžiami ir skysčiuose esantys priedai, nudažantys išsiskiriančias medžiagas, arba tokie, kurie turi kancerogeninių, mutageninių ir toksiškai veikiančių reprodukciją savybių.
Viena iš pagrindinių išeičių – kuo daugiau informacijos suteikti tėvams, kaip nustatyti, ar vaikas rūko elektronines cigaretes. Specifiniai fiziniai ir elgesio požymiai, rodantys, kad vaikas tapo „veiperiu“ (garina elektronines cigaretes): nepaaiškinamas saldus kvapas, sklindantis nuo vaiko, padidėjęs troškulys, džiūstančios lūpos, dažnas vaikščiojimas į tualetą, juodi paakiai, dažnai pasirodantis kraujas iš nosies, žaizdelės burnoje, rūkoriaus kosulys, nerimas, nemiga, drebulys, galvos skausmas ir svaigimas, įvairios keistos baterijos ir USB kabeliais kraunami įrenginiai randami tarp vaiko daiktų.
Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes dar trūksta, duomenų apie trumpalaikius jų rūkymo padarinius ir sukeliamus simptomus daugėja. Nikotinas ir kitos toksinės medžiagos, esančios elektroninių cigarečių skystyje, dėl savo kancerogeninio, kvėpavimo, inkstų bei nervų sistemas žalojančio poveikio gali padaryti negrįžtamą žalą vaikų ir jaunimo sveikatai.
Sparčiai plintant elektroninėms cigaretėms visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa, tyrimais nepagrįsta informacija ir atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų tabako kontrolės organizacijų skatinimą elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, nes jų saugumas ir vartojimo pasekmės, deja, nėra visiškai ištirtos.

Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti
visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje,
Girmantė Mažeikienė