VIKTORAS VILKUTAITIS – kavalerijos kapitonas (emigravo į JAV, Vokietiją). Gimė 1906 10 07 Gudeliuose (Marijampolės raj.). Pradžios mokyklą gavo namuose (tėvas – rašytojas Juozas Vilkutaitis – Keturakis pats mokė vaikus). I pasaulinio karo metu tėvams pasitraukus į Rusiją, Viktoras lankė Kazanės gimnaziją. Sugrįžus šeimai į Lietuvą 1918m., toliau gimnaziją lankė Marijampolėje, o nuo 1920m. – Prienuose. Buvo gabus, geras sportininkas, turėjo gražų balsą, giedojo solo bažnyčioje, dainavo mokyklos operetėje, rašė eilėraščius. Baigęs gimnaziją, vienerius metus studijavo Kauno universiteto Technikos fakultete, po to Prancūzijoje baigė komercinius mokslus. Atlikdamas karinę prievolę, įstojo Karo mokyklon, kurią baigė 1932m. kavalerijos leitenanto laipsniu. Paskirtas Kaune į DLK Radvilos husarų pulką, pasižymėjo kaip geras jojikas šokant per kliūtis ir dažnai dalyvaudavo viešuose pasirodymuose. Paskirtas į Alytaus kavalerijos pulką, greitai tapo pulko vado adjutantu. 1939m. pakviestas į generalinio štabo kursus. 1940m. repatrijavo į Vokietiją. 1941m. stojo savanoriu kaip eilinis į vokiečių armiją. Kadangi Viktoras mokėjo 5 kalbas, greitai buvo paskirtas Rytų fronto generalinio štabo vertėju. Vėliau jam buvo sugrąžintas kavalerijos kapitono laipsnis ir jis buvo paskirtas į karo žvalgybos skyrių. Hitleriui karą pralaimėjus, priėmė sąjungininkų pasiūlymą dirbti pas juos. 1955m. su šeima išvyko į Ameriką ir Clevelende dirbo viename chemijos fabrike. Išėjęs į pensiją, išvyko į Vokietiją. Mėgo keliauti. Mirė 1983 08 21 Norheime, eidamas VLB Mainco apylinkės pirmininko pareigas. Pulkininkas V. Sutkus, Viktoro karo tarnybos draugas, sakė, kad velionis “…visur pasižymėjo sumanumu, tvarkingumu ir drausmingumu”. Kun. Br. Liubinas pastebėjo, jog “visi LSCo vyrai gėrėjęsi ne tik šaunia savo vado išvaizda, bet dar labiau gerosiomis jo būdo savybėmis: ramumu, teisingumu, tvarkingumu. Vėliau Viktoro Vilkutaičio palaikai (pelenai) buvo perkelti į JAV, palaidoti Clevelando Visų Sielų kapinėse.

KAZIMIERAS RIMAS - aviacijos kapitonas, emigravo į JAV. Gimė 1910 04 04 Čepeliškių kaime , Šilavoto vls.(Prienų raj.). Mokėsi “Žiburio” gimnazijoje , kurią baigęs , pradėjo studijuoti ekonomiką VD universitete.1931m. ,studijas nutraukė ir buvo priimtas į PLP Karo mokyklos VII aspirantų laidą , paskirtas į kavalerijos Karina aspirantų grupę ir išsiųstas stažuotis į husarų pulką Kaune. 1933m. baigė karo mokyklos XV laidą jaun. Leitenanto laipsniu.1934m. buvo komandiruotas į aviacijos karininkų kursus.1936m. tapo aviacijos leitenantu. 1937m. baigė aklojo skraidymo mokymą ir paskirtas mokomos grupės instruktoriumi su komandos viršininko teisėmis.1939m. pakeltas kapitono laipsniu, atžymėtas “Plieno sparnų “ garbės ženklu. Būdamas instruktorium , karo lakūnais jis paruošė apie 30 karininkų.Šalia tarnybinio mokomojo darbo K.Rimas atliko milžinišką darbą populiarindamas aviaciją Lietuvoje.Greitai išgarsėjo savo virtuozišku figūriniu skraidymu, buvo figūrinio skraidymo Pabaltijy čempionas. 1944m. pasitraukė į Vokietiją, o paskiau - į JAV, gyveno Čikagoje. Parašė plačius atsiminimus apie Lietuvos aviaciją ir jos naikinimą bolševikinėje okupacijoje. Išaugino du sūnus, išleido juos į aukštuosius mokslus. Mirė 1993 01 30.

JURGIS MIKAILA - nusipelnęs inžinierius , emigr. į JAV.  Gimė1909 04 19 Padriežiškės kaime(Prienų raj.). Jau mokydamasis “Žiburio” gimnazijoje , pasižymėjo dideliu darbštumu ir gabumais. Visų buvo vadinamas “inžinieriumi” , nes instaliavo visą mokyklą. 1928 - 1929m. buvo moksleivių ateitininkų kuopos pirmininkas Prienuose.1931 - 1932m. buvo korporacijos “Kęstutis” pirmininkas ir ateitininkų susišelpimo fondo reikalų vedėjas.1929 - 1935m. studijavo VD universiteto Technikos fakultete, kurį baigė , įsigydamas inžinieriaus mechaniko laipsnį.1935-1937m. dirbo Kauno ginklų dirbtuvėse. Nuo 1938m. buvo Linkaičių sviedinių skyriaus vedėjas. 1939 - 1940m. tapo tos pačios gamyklos technikos skyriaus viršininku. Daug prisidėjo čia projektuojant ir įrengiant dirbtuves. 1941m. buvo laikinosios Lietuvos vyriausybės pramonės ministerijos gamybos departamento viršininkas. 1942 - 1944m. dirbo Lietuvos ūkio rūmų pramonės skyriaus vedėju. Nuo 1940m. buvo VD Technikos fakulteto asistentas , 1940 - 1941m. vyr. dėstytojas , nuo 1942m. - adjunktas. Dėstė mechaninę braižybą , vedė mašinų elementų ir mašinų teorijos pratybas bei skaitė mašinžinystę chemikams. 1944m. pasitraukė į Vokietiją , kur 1946 - 1949m. buvo Memingeno Lietuvių gimnazijos direktoriumi ir matematikos mokytoju. 1949m. persikėlė į JAV. 1955-1974m. dirbo General Motors korp. Technikos centre.Tyrinėjo medžiagų atsparumą , vibraciją , padarė išradimą , sėkmingai pritaikytą sunkvežimių spyruoklėse .Paskelbė straipsnių Amerikos automobilių inžinerijos žurnale SEA. 1974m. SEA suvažiavime skaitė apie savo sukurtas teorijas ir jų taikymą praktikoje. Dirbo didelį visuomeninį darbą: 1949 - 1950m. buvo Detroito ateitininkų kuopos pirmininkas. 1951 - 1953m. -ALRK federacijos jaunimo stovyklos statybos komiteto pirmininkas. Buvo vienas iš Lietuvių bendruomenės Detroito apylinkėje organizatorių, 1954m. - jos pirmininkas. 1962 - 1965m. buvo Ateitininkų sendraugių sąjungos vicepirmininkas. Jis buvo vienas aktyviausių Lietuvių kambario (muziejaus) steigėjas. Plačiai susirašinėjo su JAV senatoriais. J.Mikailos rūpesčiu ir pastangomis Čikagoje pastatytas paminklas prof. K.Pakštui, 1970m. išleista J.Ereto parašyta monografija. 1966-1967m.J.Mikaila buvo Detroito šv. Antano parapijos lietuvių kalbos teisėms ginti ir 1976m. JAV 200 metų sukakties Detroito lietuvių komiteto pirmininkas. Nuo 1972m. Detroito Lietuvių kambario komiteto pirmininkas. Nuo 1979m. BALF - o direktorius ir jo seimui ruošti 1981m. komiteto pirmininkas. Labai daug padėjo Prienų kultūros įstaigoms:”Žiburio” gimnazijos ir Prienų Krašto muziejui atsiuntė daug savo straipsnių , įvairią susirašinėjimo medžiagą , kelionių aprašymus, daugybę nuotraukų , atsiminimų, gimnazijai atsiuntė įvairaus turinio knygų , žemėlapių , žurnalų(apie 200 vienetų); Prienų centrinei bibliotekai - Bostone išleistą “Lietuvių enciklopediją” (37 t.).Tai vienas iš dosniausių mūsų kraštiečių.

 ALDONA VILKUTAITYTĖ – AMBRAZIENĖ-(JAV). Rašytojo JUOZO VILKUTAIČIO - KETURAKIO dukra , jo fondo “Žiburio” gimnazijoje (1994m.) steigėja. Gimė 1908 07 16 Gudeliuose (Marijampolės raj.) Pradžios mokslą gavo namuose. I pasaulinio karo metais , tėvams pasitraukus į Rusiją, 1915m. Kazanėje pradėjo lankyti parengiamąją gimnazijos klasę. 1918m. šeimai sugrįžus į Lietuvą, gimnaziją lankė Marijampolėje , o vėliau ,tėvams atvykus į Prienus, mokėsi “Žiburio” gimnazijoje , kurios nebaigė dėl pablogėjusios sveikatos. Ištekėjo 1926m. Mokėsi muzikos ir siuvimo. 1929m. “Žiburio” gimnazijoje režisavo J.Vilkutaičio - Keturakio komediją “Šimtas margų”. Kurį laiką dirbo savo tėvo (Juozo Vilkutaičio – Keturakio) - Prienų notaro kontoroje. 1944m. su šeima pasitraukė į Austriją , vėliau - į Vokietiją. 1949m. atvyko į Clevelandą (JAV). Dirbo prestižinėje rūbų parduotuvėje. Užaugino dukrą, kuri mokėsi dainavimo, ne kartą pasirodė koncertuose, bet ją labiau traukė madų pasaulis, į kurį ji pasinėrė nesugrįžtamai.

ANTANAS MACEINA - JASMANTAS - filosofijos mokslų daktaras ir poetas. Gimė 1908 01 27 Bagrėnų kaime (Prienų raj.). Vėliau tėvai persikėlė į Klebiškio kaimą. Antano motinai mirus, tėvas vedė antrą kartą. Iš abiejų žmonų susilaukė po 7 vaikus . Antanas ,vyrausias sūnus, lankė Juodaraisčio pradinę mokyklą, paskiau mokėsi Prienų “Žiburio” gimnazijoje. Baigęs 5 klases, 1924m. įstojo į Gižų kunigų seminariją, kurioje mokėsi iki 1928m., bet šventimų nepriėmė. Įstojo į Kauno universitetą ir pradėjo studijuoti lietuvių ir vokiečių kalbas, bet po metų vėl grįžo į Gižų kunigų seminariją. Tačiau rektorius atsisakė jam suteikti kunigo šventimus dėl jo savotiškų pažiūrų. Po metų - 1930m. A. Maceina vėl studijuoja universitete, Teologijos - filosofijos fakultete. Čia pasižymėjo dideliais gabumais, darbštumu ir buvo pasiųstas gilinti studijų į užsienį.Studijavo Liuveno, Friburgo(Šveicarija), Strasbūro (Prancūzija), Briuselio (Belgija) universitetuose. Grįžęs 1934m. apsigynė disertaciją “Tautinis auklėjimas”. 1935 - 1940m. dėstė Kauno universitete, 1940 - 1941m. pasitraukė į Vokietiją. 1941 - 1944m. parvykęs į Lietuvą, vėl dirbo Kauno universitete. 1944m. nuo naujos bolševikinės okupacijos pasitraukė į Vokietiją. 1956 - 1959m. profesoriavo Freiburgo universitete, 1959 - 1970m. dirbo Miunsterio universitete. Mirė 1987 01 27. Palaidotas Bredbersdorfe. Svarbiausi A.Maceinos filosofiniai veikalai:””Kultūros filosofijos įvadas”(1936m.), “Socialinis teisingumas”(1938m.), “Buržuazijos žlugimas”(1940m.), “Didysis inkvizitorius”(1946m.), “Jobo drama” (1950m.), “Saulės giesmė”(1954m.), “Dievo avinėlis”(1966m.), “Didieji dabarties klausimai”(1971m.), “Religijos filosofija ( 1976) , “Filosofijos kilmė ir prasmė”( 1978m.). Jasmanto slapyvardţiu iđleido du poezijos rinkinius:” Gruodas” 1965m. ), “Ir niekad ne namolei”( 1981m.).

PETRAS BAČINSKAS - kunigas , filosofijos mokslų daktaras, emigravo į Australiją. Gimė 1912 05 18 Babronių kaime, Jiezno vls.(Prienų raj.).Mokėsi “Žiburio“ gimnazijoje , kurią baigęs, įstojo į Kauno kunigų seminariją ir 1935m. buvo įšventintas į kunigus. Kurį laiką buvo Molėtų gimnazijos kapelionu, vėliau studijavo VD universitete filosofijos ir teologijos mokslus. 1944m. pasitraukė į Vokietiją ir 2 metus ten dirbo įvairiuose darbuose. Karui pasibaigus, įstojo į Insbruko universitetą ir 1949m. apsigynė disertaciją, įgydamas filosofijos daktaro laipsnį. 1950m. emigravo į Australiją. Čia buvo paskirtas Canberroje lietuvių kapelionu. Po kurio laiko surįžo į Europą. Būdamas Vokietijoje, kurį laiką direktoriavo Vasario 16 –osios gimnazijoje. Po dviejų metų vėl grįžo į Australiją ir iki 1968m. buvo Geelonge lietuvių kapelionas. Buvo darbštus, energingas ne tik bažnytiniame, bet ir visuomeniniame darbe. Buvo “Tėviškės aidų “redaktoriumi.Apsigyvenęs Brisbanėje, buvo ne tik lietuvių kapelionas, bet ir vedė lietuvių radijo valandėlę ir visais reikalais atstovavo lietuviams valdžios įstaigose. 1987m. pablogėjus sveikatai, persikėlė gyventi į vienuolių prižiūrimą Marycrest Retirement namą, kur ir mirė 1993 04 01. Palaidotas Brisbanėje (Australija).

LEOKADIJA VILKUTAITYTĖ-CIVINSKIENĖ-teisininkė, emigravo į JAV. Gimė 1911 08 05 Gudeliuose(Marijampolės raj.). Tėvams persikėlus gyventi į Prienus, nuo 1922m. mokėsi Prienų“Žiburio”gimnazijoje. Mokykloje pasižymėjo gabumais dailei, literatūrai. Baigusi gimnaziją, 1930m. įstojo į Kauno VD universiteto Medicinos fakultetą. Dėl sunkios ligos studijas metams turėjo nutraukti. Po metų stojo į Teisės fakultetą. Priklausė “Virgines Sudaviae”korporacijai, buvo jos pirmininkė, išrinkta kurso seniūne. 1936m. ištekėjo už aviacijos karininko. Prasidėjus bolševikinei okupacijai, su šeima repatriavo į Vokietiją. Vokiečių okupacijos metais grįžo į Lietuvą. 1944m. vėl teko bėgti nuo bolševikų. Gyveno Vienoje(Austrijoje), Augsburge(Vokietijoje), o 1949m. išvyko į Australiją. Po septynių su puse metų Civinskai giminių iškvietimu atkeliavo į Ameriką. Nuo 1956m. įsikūrė Clevelande. Kurį laiką tapė paveikslus. Išaugino dukrą dailininkę ir sūnų inžinierių. Susilaukė 7 vaikaičių ir 9 provaikaičių. Prienų “Žiburio”gimnazijos muziejui atsiuntė savo atsiminimų apie mokyklos įkūrėją P.Martišių ir savo mokymosi metus. IGNAS MEDZIUKAS -MEDZIUKEVIČIUS -teisininkas, publicistas JAV. Gimė 1909 10 22 Liuklingėnų kaime , Krokialaukio valsčiuje (Alytaus raj.).Mokėsi Prienų “Žiburio” gimnazijoje , ją baigęs , studijavo VD universitete filosofiją ir klasikinę filologiją po kiek laiko perėjo į Teisės fakultetą ,kurį baigė 1938m. Buvo Matų ir prabavimo rūmų buhalteris ir revizorius. 1933 - 1938m. - Vilniaus Geležinio Fondo reikalų vedėjas, redagavo to fondo biuletenius , tvarkė radiofone valandėlę.1935m. išleido knygelę apie Geležinį Fondą. 1938 - 1944m. buvo Vilkaviškio tardytojas , teisėjas , Marijampolės apygardos teismo prokuroro padėjėjas. Dalyvavo tautinėse ir katalikiškose organizacijose. 1944m. pasitraukė į Vokietiją. 1945 - 1946m. buvo Biberache lietuvos Raudonojo Kryžiaus vietos pirmininku. 1946 - 1949m. - Lietuvių tremtinių bendruomenės Seligenstato lietuvių gimnazijos vicedirektorius, lotynų ir vokiečių kalbų mokytojas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vicepirmininkas ir kultūros vadovas. 1949m. atvyko į JAV. 1950-1951m. lankė New School kolegiją Niujorke. 1955m. baigė buhalterijos kursą ir dirbo Los Angeles finansinėje korporacijoje. Dalyvauja visuomeninėje veikloje: Los Angeles Alto skyriuje LB valdybos vicepirmininkas, Lietuvių teisininkų draugijos iždininkas, Ateitininkų sendraugių pirmininkas, šeštadieninės lituanistinės mokyklos vedėjas. Nuo 1926m. rašė kultūrinėmis ir politinėmis temomis “Šaltinyje”, “Žemaičių prietelyje”, “Sargyboje”, “Vienybėje”, “Mūsų Vilniuje”, “Karyje”, “Lietuvos aide”, “Sekmadienyje”, “Dienos naujienose”, “Vienybėje”, “Drauge” ir kitur. Pasirašinėja: Ign. Medziukas, Medziukevičius, Ign. Medelis, Ign. Perkūnas, M. Ignaitis, Ant. Vytenis, IM, Ig. Med., Medz. Ir kt. “Žiburio”gimnazijai yra atsiuntęs apie 100 savo straipsnių, žurnalo “Lietuvių dienos” keletą numerių, kuriuose yra jo straipsnių apie gimnazijos įkūrėją P.Martišių ir kitus žiburiečius, knygas: “Švento Kazimiero lituanistinė šeštadieninė mokykla(1946-1974m.)”, “Lietuvių šv. Kazimiero parapijos auksinė sukaktis(1941-1991m.)”.

AGOTA KIZEVIČIŪTĖ - RIMIENĖ - dailininkė JAV. Gimė 1909 10 09 Dambravoje(Prienų raj.) , augo daugiavaikėje šeimoje (8 vaikai). Motina mirė ,kai Agutei buvo ketveri, jauniausiam - dveji. Tėvas nevedė kitos ir pats išaugino visus vaikus , išleido į mokslus. Agutė su seseria mokėsi “Žiburio “ gimnazijoje, buvo pavyzdinga, labai rimta ir tvarkinga mokinė. Baigusi įstojo į Kauno meno mokyklą. Ją baigė 1939m. Jos diplominis darbas “Žvejai”, kaip vienas geriausių, buvo išspausdintas “Dailės akademijos darbuose”. Ištekėjo už lakūno, 1929m. laidos žiburiečio Kazimiero Rimo, susilaukė dviejų sūnų. 1944m. emigravo su šeima į Austriją ,vėliau į JAV , apsigyveno Čikagoje. Su kitais lietuviais įsteigė mažą keramikos dirbtuvėlę. Joje buvo įgyvendinami A.Rimienės projektai. Ilgainiui dirbtuvė išaugo. A.Rimienė tapo žinoma dizinere. Dalyvavo parodose. Trys jos paveikslai vokiečių okupacijos metais surengtoje parodoje Vilniuje taip ir liko nežinioje. 1994m. dailininkė su sūnumi -tautinių šokių šokėju - buvo Lietuvoje, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje. Lankėsi “Žiburio” gimnazijos muziejuje, papasakojo savo atsiminimus apie J.Vilkutaitį - Keturakį ir jo šeimą. Dalyvavo rašytojo 125 -ųjų gimimo metinių minėjime.Muziejui padovanojo savo piešinių reprodukcijų. Mirė 1997 11 09 Čikagoje.

JURGIS JUODIS-aviacijos kapitonas, dailininkas, emigravo į JAV. Gimė 1911 10 22 Klebiškio kaime , Pakuonio valsčiuje (Prienų raj.). Mokėsi Pakuonio pradinėje ir Prienų “Žiburio“gimnazijoje. Atestatą gavo Alytuje. Prienų “Žiburio” gimnazijoje piešimo mokėsi pas mokytoją dailininką Vincą Kašubą ir tapo žinomu dailininku. Į Kauno meno mokyklą buvo priimtas iškart į II kursą. Mokėsi pas Vienožinskį, buvo susikūręs savitą stilių: paveikslų fonas - oro ir vandens bangų bei spiralių vizijos. Baigęs 3 kursus , patriotinių jausmų skatinamas, įstojo į gusarų pulką savanoriu. Po kiek laiko buvo pasiųstas į aviacijos skyrių. Baigęs Karo mokyklą, tapo lakūnu leitenantu. Laisvalaikį skyrė tapybai. Piešė patriotinėmis temomis, paveiksluose įamžindamas lietuvių tautos istoriją. Vėliau rašė meno apžvalgas, recenzijas. J.Juodžio nuomone, “menas yra tautos veidas , arba veidrodis”. Būdamas karininku, jis nutapė apie 2000 paveikslų, kuriais puošė karininkų ramoves, štabus. Dirbo platų kultūrinį darbą ne tik piešdamas, bet ir organizuodamas karių teatrus. Jis - ir režisierius, ir vaizdelių rašytojas , ir dekoratorius. Pastatė gerą pusšimtį įvairių vaidinimų. 1944m. pasitraukė į Vokietiją. 1946m. Ansbache, tarptautinėje parodoje, eksponavo savo paveikslus:” Vytautas didysis prie Juodosios jūros”, “Dariaus ir Girėno paskutinis skrydis”, “Sparnuotoji Lietuva” ir kitus. 1949m. dailininkas išvyko į JAV. Filadelfijoje įstojo į Meno mokyklą, įsigijo dailininko tapytojo diplomą. Profesūra pripažino jo “virpančių bangų ir kintančių spindulių” atsivežtinį lietuvišką stilių. Jis priklausė Amerikos lietuvių dailininkų sąjungai. 1967m. Lietuvos nepriklausomybės 50 -mečiui jo dukros išleido 50 J. Juodžio paveikslų albumą, kuris B. Vilkutaitytės -Gedvilienės atsiųstas ir “Žiburio”gimnazijos muziejui. Dedikacijoje J.Juodis rašo:” Tėvynei jos auksinio jubiliejaus proga skiriu savo 50 darbų - paveikslų, vaizduojančių jos didybą , garbę , džiaugsmus, priespaudą , vargus”. J.Juodis mirė 1986 10 22 .

VYTAUTAS VILKUTAITIS – kapitonas Gimė 1915 02 13 Gudeliuose. Tais pat metais tėvai, bėgdami nuo I pasaulinio karo, išsivežė jį su kitais vaikais į Rusiją, Kazanės miestą. 1918m. šeima grįžo į Lietuvą, į Gudelius. Pradžios mokslą – du skyrius Vytautas mokėsi Prienuose. 1925m. išlaikė egzaminus į Prienų “Žiburio” gimnaziją, kurią baigė 1933m. studijavo Karo mokykloje, kurią baigęs 1935m. buvo paskirtas į Klaipėdos garnizoną. 1937m. sukūrė šeimą. 1939m. perkeltas į Plungę, kur jam buvo paskirta pravesti mobilizaciją. Vėliau perkeltas į Kauną. Čia 1943m. susilaukė dukros Ramunės (tapo logopede, pedagoginių mokslų daktare, ištekėjo už diplomato Algirdo Rimo, Kuris Atgimimo pradžioje buvo Amerikos ambasadorius Lietuvoje). 1944m. Vytautas su šeima ir tėvais išvyksta į Vokietiją, gyvena Augsburge. 1949m. su šeima išvyksta į JAV, apsigyvena Brukline. Dirba paprastą darbą cukraus fabrike. Po žmonos mirties, 1982m. persikelia gyventi į Clevelandą.

 BIRUTĖ VILKUTAITYTĖ -GEDVILIENĖ - dailininkė, emigravo į JAV.  Gimė 1917 03 09 Kazanėje , rašytojo Juozo Vilkutaičio-Keturakio, “Amerikos pirtyje” autoriaus, šeimoje, kuri I pasaulinio karo metu buvo emigravusi į Rusiją. Šeimai grįžus ir apsigyvenus Prienuose (rašytojas 1920 - 1940m. buvo Prienų teisėjas ir notaras) , Birutė mokėsi “Žiburio” gimnazijoje. Ją baigusi, įstojo į Kauno Aukštosios meno mokyklos II -ąjį kursą. Per 3 pirmuosius metus susipažino su visomis dailės šakomis, studijuodama pas dailininkus: A. Varną, V.K. Jonyną,J. Mikėną, St.Ušinską ir kitus. Ketvirtaisiais studijų metais pasirinko grafikės specialybę Adomo Galdiko skyriuje. 1939m. įsigijo dailininkės grafikės diplomą.Tapo dailės mokytoja. 1939 - 1940m. dirbo Šiaulių berniukų gimnazijos piešimo mokytoja , 1941-1944m. buvo Telšių amatų mokyklos mokytoja ir Telšių Žemaičių teatro dekoratorė. Dalyvavo žemaičių dailininkų parodoje Telšiuose 1943m. ir Žemaičių Mokslo ir Meno centro dailininkų sekcijos organizuotoje parodoje Šiauliuose(1943m.). Jos darbų įsigijo Telšių vyskupija , Vaičaičių bažnyčia , Žemės ūkio valdyba. 1944m. su šeima emigravo į Vokietiją. Joje sukūrė keletą dekoratyvinės tapybos paveikslų ir daug mažesnių grafikos darbų. 1949m. atvyko į JAV , apsigyveno Brukline.Čia dailininkė pirmiausia reiškėsi kaip grafikė, iliustravo daugelį knygų: Jurgio Jankaus “Po raganos kirviu” , Petronėlės Orintaitės “Teofilė nuo Kražantės” , “Legendų liepsnos”, Nelės Mazalaitės “Gintariniai vartai”, “Mėnuo ,vadinamas medaus” , parengė titulinius puslapius vaikų žurnalui “Eglutė” , sukūrė kalėdinių atvirukų.1953m. Niujorke buvo surengta I -oji lietuvių dailininkų paroda. Joje B. Gedvilienė eksponavo 6 paveikslus; “Mergaitė prie pinavijų” , “Medžiai” , “Piemenys” , “Į mokyklą” , “Ant sūpynių” , “Partiznų kalėdos”. Dailininkė iš grafikos perėjo į tapybą. Iš pradžių tapė “grafiškai” , paskiau darė įvairius bandymus , kol susikūrė savitą įdomią techniką. 1965m. surengė Niujorke pirmąją savo autorinę parodą. (Prieš tai dalyvavo įvairiose bendrose parodose Čikagoje , Bostone ir kitur). Pristatydamas šią parodą , prieneitis dailininkas Jurgis Juodis teigė ,kad B.Gedvilienė “yra perėjusi tris savo kūrybos laikotarpius.Pirmasis buvo visiškai realus ir atitiko jos profesijai - grafikai.Antrasis - naujų kelių ieškojimas.Čia ji buvo smarkiai pasinešusi į abstraktą , nors jos buvo galima įžiūrėti ir tam tikras idėjos pravedimas ir darnus kompozicijos nėrinys, kurį sudarė grafiškų linijų ir švelnių spalvų niuansai. Trečiojo laikotarpio paveikslai rodė dailininkę “suradusią save”. Paveikslai “Auštant”, “ Tyla”, “Sapnas” , “Gėlės” , “Naktis” rodo jos kelią į plačius tapybos laukus”. 1967m. rengiama jos darbų paroda Clevelande. Prof. A.Augustinavičienė jos paveikslus priskyrė ekspresionizmo srovei. B.Gedvilienės paveikslai labiausiai perkami iš visų lietuvių dailininkų JAV.(Parduota apie 200 paveikslų). Nuo 1973m. Gedvilų šeima gyvena Clevelande. Čia dailininkė suprojektavo koplytėlę vyskupui Jurgiui Matulaičiui atminti. Mirus A.Galdikui , sukūrė jo antkapinio paminklo projektą. Be dailininkės talento , B.Gedvilienė turi iš tėvo paveldėtą rašytojos talentą. Ji parašiusi daug straipsnių , atsiminimų apie savo šeimą ir dailininkus. Svarbiausias jos darbas - studija “Tikrasis Keturakis ir jo raštai” (išleistos dvi laidos 1979 ir 1994m.) , kurioje ji argumentuotai įrodo ,kad “Amerikos pirtyje” autorius tikrai yra Juozas Vilkutaitis ,o ne jo brolis, kaip buvo teigta Kuzmicko monografijoje .Šią knygą gerai įvertino jos buvęs mokytojas , žinomas JAV kalbininkas Stasys Barzdukas ir 1929m. laidos žiburietis , visuomenės veikėjas JAV Jurgis Mikaila:”Knyga parašyta labai gerai…Argumentai labai įtikinantys…Nedaug yra vaikų , kurie , taip pasišventę dėl teisybės, gintų savo tėvą.” B.Gedvilienės dėka “Žiburio” gimnazija užmezgė ryšius su visais rašytojo (5 )vaikais , gyvenančiais JAV. Jos dėka buvo įsteigtas rašytojo Juozo Vilkutaičio -Keturakio fondas , iš kurio kasmet nuo 1994m. premijuojami geriausi abiturientai. Be to , B. Gedvilienė siunčia dolerių ir mūsų , ir Prienų krašto muziejaus materialinei bazei stiprinti. Atsiuntė apie 100 paveikslų skaidrių , savo ir šeimos nuotraukų . Krašto muziejus , be kitokios gausios medžiagos, iš jos gavo du originalius paveikslus. B.Gedvilienė nuolat teikia atsiminimų apie senąją“Žiburio” gimnaziją , jos mokytojus ir auklėtojus.Ji yra viena iš dosniausių mūsų rėmėjų.

 DANUTĖ VILKUTAITYTĖ – MILOLIŪNIENĖ – gydytoja stomatologė, emigravo į JAV. Gimė 1919 12 06 Gudeliuose (Marijampolės raj.), rašytojo Juozo Vilkutaičio – Keturakio šeimoje, kurioje augo 6 vaikai. 1921m. visa šeima persikėlė į Prienus. Čia lankė Vokiečių pradinę mokyklą, bet, sunkiai susirgusi, mokslą turėjo nutraukti. Toliau ją mokė pats rašytojas. 1929m., tėvo parengta, Danutė įstojo į “Žiburio” gimnazijos I klasę. Mokydamasi gimnazijoje, lankė fortepijono muzikos pamokas pas mokytoją P. Ambrazą. Dainavo gimnazijos chore, vaidino mokyklos spektakliuose, grojo akordeonu ir gitara. Baigusi gimnaziją, studijavo VD universitete odontologiją, priklausė studenčių korporacijai “Patria”. 1942m. baigė universitetą ir dirbo Prienų ambulatorijoje iki 1944m. Su tėvais emigravo į Austriją ir Vienoje gavo dantų gydytojos darbą policijos klinikoje. Tačiau Vieną dažnai bombarduojant, persikėlė į Degendorfą ir čia dirbo asistente pas dr. Pauer. 1945m. persikėlė į DP stovyklą Augsburge, kur gavo darbą ir 3 kambarių butą. Giminaitis vyskupas Vincentas Brizgys iškvietė Danutę su motina į JAV. Apsigyvenusi Niujorke, Danutė dirbo siuvėja, o vėliau kaip asistentė pas dantų gydytoją dr. Rugerio. 1953m. ištekėjo už inžinieriaus Petro Mikoliūno ir išsikėlė į Clevelandą. 1954m. susilaukė dukros. Danutė visai šeimai padėjo ir morališkai, ir materialiai. Jos dėka 1969m. buvo surengta Birutės Vilkutaitytės dailės paroda ir 1979m. išleista jos knyga “Tikrasis Keturakis ir jo raštai”. Danutė mūsų mokyklos muziejui atsiuntė savo 37 tomų “Lietuvos enciklopediją”, maldaknyges ir daug kitų knygų. Nuo 1998m. gyvena su seseria Aldona “Lietuvių sodyboje”.

JULIJA VERBICKAITĖ – URBŠIENĖ – (1940m. laida) Lietuvos nusipelniusi trenerė, sporto meistrė, 1952m. stalo teniso čempionė, Pasaulio lietuvių žaidynių stalo teniso 1988m. čempionė, 1955m. 3 aukso, 8 sidabro ir 8 bronzos medalius.

 JONAS PALIONIS - filologijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, vienas žymiausių lietuvių literatūrinės kalbos istorijos specialistų. Gimė 1924 06 20 Mišiškių kaime( Alytaus raj.).Pradžios mokslą įgijo Namajūnuose. Savarankiškai pasirengęs, įstojo į Prienų “Žiburio” gimnaziją. Ją baigęs mokėsi Vilniaus pedagoginėje mokykloje. Mokytojavo Butrimonių aštuonmetėje mokykloje, buvo jos pirmasis direktorius. Studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą.Baigęs jį 1948m., buvo paliktas aspirantūroje. Nuo 1951m. - universiteto dėstytojas. 1953m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1953 - 1959m. buvo VVU Lietuvių kalbos katedros vedėjas , 1957 - 1961m.- Istorijos - filologijos fakulteto dekanas. Nuo 1956m. - docentas. 1957 - 1959m. parengė J.Jablonskio raštų dvitomį, parašė jiems įvadą.Jo daktaro disertacija - “Lietuvių literatūrinė kalba 16 - 17a. (1967m.). Kitos jo knygos: “Įžymusis lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis (1955m.), “Rusų kalbininkų indėlis į lituanistiką”(1963m.), “Lietuvių literatūrinės kalbos istorijos įvadas”(1964m.), “Lietuvių literatūrinės kalbos istorija” (1979m.) , “Jono Bretkūno Biblija” ir kt. Už studiją “Lietuvių literatūrinė kalba 16 - 17 a.” jam suteikta valstybinė premija.

JUOZAS REVUCKAS – (1941m. laida) pedagogikos mokslų daktaras , docentas , vadovėlių autorius , vienas iš didžiausių matematikos dėstymo vidurinėje mokykloje metodikos autoritetų. Gimė 1923 09 20 Puskelnių kaime (Marijampolės raj.). Mokėsi Prienų “Žiburio” gimnazijoje , kurią baigęs 1941m. pradėjo dirbti Kampiškių pradžios mokykloje(Lazdijų raj.). 1942 - 1943m. mokytojavo Daukantų pradžios mokykloje (Jiezno raj.), 1943 - 1944m. - Būdos pradžios mokykloje, 1944 - 1945 m. - Jiezno pradžios mokykloje, 1945 - 1949m. - Jiezno progimnazijoje. Nuo 1949m. buvo Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėjas. 1950m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto fizikos -matematikos fakultetą, pradėjo dirbti Šiaulių mokytojų institute, dėstė elementarinę matematiką ir matematikos metodiką. Ypač domėjosi teoremų įrodymo metodika. Per daugelį metų sukauptus tyrimo rezultatus apibendrino disertacijoje “Pratimų sistema kaip priemonė teoremų įrodymui VI klasės geometrijos kurse”. Šiame darbe sukurta nauja teoremų įrodymo mokymo sistema”. 1970m. išleista mokslininko knygelė “Geometrijos didaktinė medžiaga VII klasei”. 1975m. - mokymo priemonė “ Pirmosios geometrijos teoremos”. J.Revuckas pasižymėjo kuklumu , santūrumu , reiklumu sau ir studentams, mokėjimu nuoširdžiai bendrauti su visais. Jis buvo sektinas pavyzdys. Savo seserims padėjo išeiti mokslus , materialiai įsikurti.Mirė 1991 06 23 Šiauliuoe.

ANTANAS KLIMAS – (1941m. laida) filologijos mokslų daktaras, profesorius, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų JAV. Gimė 1924 04 17 Pelekonių kaime, Jiezno v. (Prienų raj.). Mokėsi Prienų “Žiburio” gimnazijoje. Ją baigęs, 1941 - 1943m. studijavo Kauno VD universitete, o 1946 - 1947m. Baltų universitete (Hamburge) kalbotyrą ir germanistiką. 1948m. atvykęs į JAV , toliau tęsė studijas Pensilvanijos universitete. 1950m. gavo magistro laipsnį , o 1956m. tapo filologijos mokslų daktaru. 1957m. tapo Ročesterio universiteto profesoriumi. A. Klimas yra paskelbęs per 130 kalbotyros darbų ir įnešęs svarų indėlį į baltų kalbų ryšių su germanų bei slavų kalbomis tyrinėjimą. Taip pat jis tyrė lietuvių vardyną , žodžių darybą , fonologiją bei morfologiją. Kartu su L.Dambriūnu ir W Schmalsiegu parengė “Dabartinės lietuvių kalbos įvadą angliškai (1966m.) , “Lietuvių- anglų kalbų lingvistinių terminų žodyną” (1971m.). Su St. Barzduku , savo gimnazijos mokytoju, parengė “Lietuvių kalbos žodyną mokyklai ir namams” (1974m.). Parašė knygą”Lietuvių kalbos dalyvių vartosena (1993m.). Rengia studiją apie 12 veiksmažodžių praktinę vartoseną`. 1954m. pradėjo leisti svarbų kultūros žurnalą “Lithuanus”. Per 22 savo darbo metus A.Klimas yra parengęs 40 šio žurnalo numerių. Jo tikslas angliškai informuoti kitataučius apie Lietuvą , jos kultūrą ir meną. A.Klimas artimai bendrauja su Lietuvos kalbininkais. 1990 m. dalyvavo 7 - ajame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Vilniuje.

VINCAS JONELIŪNAS-1947m. laida) technikos mokslų daktaras, publicistas.  Gimė 1926 03 24 Sobuvos kaime(netoli Jiezno, Prienų raj.). Šešerių metų pradėjo mokytis Sobuvos pradinėje mokykloje. Toliau mokėsi Jiezno pradinėje ir Aukštadvario progimnazijoje. 1941m. įstojo į Prienų gimnaziją. 1944m. rusams pradėjus mobilizuoti jaunuolius į sovietinę armiją, Vincas slapstėsi namuose ir pas vyresnįjį brolį. Tėvai išrūpino jam pažymėjimŕ, kad netikŕs kariuomenei. Tais pačiais metais gavo paskyrimą dirbti Sobuvos pradinėje mokykloje, mokytoju. Organizavo kaimo jaunimo kultūrinį gyvenimą. 1946m. vėl grįžo į Prienų “Ţiburio”gimnaziją ir ją baigė 1947m. Įstojo į LŽŪ akademiją. Ten studijavo mechaniką ir įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Baigęs 1957-1991m. dirbo Mechanizacijos institute skyriaus vedėju, vyr. moksliniu bendradarbiu. Apsigynė disertaciją iš mechanizuoto bulvių sodinimo srities. 1985m. jam suteiktas išradėjo pažymėjimas už bulvių sodinimo kombaino patobulinimą. 1977m. išleido knygelę “Bulves auginame mechanizuotai”. 1988m., gyvendamas Raudondvaryje, dalyvavo Raudondvario apylinkės partizanų pagerbime nuo minties iki kapinių įrengimo ir priežiūros. Parašė knygą “Raudondvario apylinkės partizanų pagerbimo istorija”. Atgimimo pradžioje V.Joneliūnas tapo vienu iš aktyviausių Sąjūdžio dalyvių. Rašė publicistinius straipsnius, kuriuos spausdino įvairiuose respublikiniuose ir Prienų rajono laikraščiuose. Apie gimtąjį Sobuvos kaimą, savo gimines ir artimuosius Vincas Joneliūnas parašė dviejų dalių knygą “Gyvenimas Sobuvoje ir Raudondvaryje.” Parašė plačius atsiminimus apie Prienų “Žiburio”gimnaziją. Kaip publicistas, V.Joneliūnas parašė daug humoristinių ir satyrinių straipsnių, juos pasirašinėdamas įvairiais pseudonimais: Jonas Vinculis, Vikentijus Jokūbas, Vytas Jonelis.

JONAS KAZLAUSKAS – (1949m. laida) filologijos mokslų daktaras, valstybinės premijos laureatas. Gimė 1930 08 01 Matiešonyse(Prienų raj.).Tėvai turėjo 9 ha žemės augino 6 vaikus. Mokėsi Dzingeliškių pradinėje, Nemaniūnų septynmetėje mokykloje, Prienų “Žiburio” gimnazijoje. Mokyklose pasižymėjo dideliais gabumais kalboms, literatūrai, matematikai. Gimnaziją baigė 1949m. aukso medaliu. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Studijuodamas priklausė “Studentų mokslinei draugijai” ir garsėjo kaip perspektyvus kalbininkas. 1954m. baigęs universitetą, buvo paliktas aspirantūroje. 1957m. tapo VVU dėstytoju. 1958m. apsigynė disertaciją “Lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo paprastėjimas”. 1962 - 1964m. buvo Istorijos - filologijos fakulteto prodekanas, 1968 - 1970m. - Dekanas. 1969m. - VVU profesorius. 1965 - 1970m. buvo tęstinio leidinio “Baltistica” atsakingasis redaktorius. Svarbiausias jo veikalas - “Lietuvių kalbos istorinė gramatika” (1968m.) po mirties - 1971m. įvertinta valstybine premija. Rengė knygą “Baltų kalbotyros įvadas”.Paskelbė darbų iš baltų kalbų akcentologijos, fonetikos, fonologijos, morfologijos, dialektologijos. Be to, rašė etimologijos , onomastikos , dabartinės kalbos kultūros klausimais.Visuose jo darbuose randama daugybė novatoriškų išvadų, reikšmingų ne tik lietuvių ir visų baltų, bet taip pat slavų bei kitų indoeuropiečių kalbų istorijos tyrinėjimams. Jis pirmasis baltų kalbotyroje pradėjo plačiau taikyti fonologijos ir vidinės rekonstrukcijos metodus. Pačiame mokslinių darbų įkarštyje staiga tragiškai nutrūko Jono Kazlausko gyvenimas, sulaukus jam vos 40 metų - 1970 10 08.

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS – (1949m. laida) poetas, dramaturgas, prozaikas, eseistas, vertėjas, Lietuvos MA akademikas, LDK Gedimino I -ojo l. ordininkas, Santarvės, J.G.Herderio, lenkų PEN klubo ir kitų premijų laureatas, 1992m. Pasaulio Žmogus. Gimė1930 03 10 Važatkiemio kaime (Prienų raj.), gausioje (9 vaikų) šeimoje. Mokėsi Alksniakiemio pradinėje mokykloje ir Prienų “Žiburio” gimnazijoje, kurioje reiškėsi kaip poetas, prozininkas ir dramaturgas. Buvo lietratūrinio konkurso 1948m. laureatas. Gimnaziją baigė sidabro medaliu. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, kurį baigė 1954m. Dirbo “Genio”, “Pergalės” redakcijose, Rašytojų sąjungoje. Parašė daugiau kaip 1000 eilėraščių, išleido 12 poezijos rinkinių; “Prašau žodžio” (1955m.), “Duoną raikančios rankos” (1963m.), ”Mediniai tiltai”(1966m.), “Liepsnojantis krūmas” (1968m.), “Sena abėcėlė” (1969m.), ”Eilėraščiai .Mažosios poemos” (1975m.), “Gyvenimo švelnus prisiglaudimas” (1978m.), “Būk ir palaimink” (1980m.), “Vienintelė žemė” (1984m.), “Už gyvus ir mirusius” (1988m.), “Eilėraščiai iš dienoraščio” (1993m.), “Žingsnis” (1998m.). Sukūrė 15 poemų:” Dvidešimtas pavasaris” (1956m.), “Kraujas ir pelenai” (1960m.), “Publicistinė poema” (1961m.), “Donelaitis” (1964m.), “Siena” (1965m.), “Devyni broliai” (1973m.), “Pažinimo medis” (1979m.), “Pradžios poema, “Ugnies poema”, “Vandens užkalbėjimas”, “Meilės poema”, “Homo sum”, “Ikaras”, “Ablingos ašara”, “Carmina minora”(2000m.). Išleido 7 knygeles vaikams:” Daina prie laužo” (1955m.), ”Grybų karas” (1958m.), ”Laukinė kriaušė” (1960m.), “Greitoji pagalba” (1968m.), “Uti ti šalta” (1969m.), “Voro vestuvės” (1980m.), “Mašinų paradas” (1988m.). Parašė 5 dramas: ”Mindaugas” (1968m.), “Katedra” (1971m.), “Mažvydas” (1977m.), ”Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas” (1973m.), “Daukantas”. Išleido vieną apysaką “Pušis, kuri juokėsi” (išversta į 16 kalbų) ir esse knygas: “Dienoraštis be datų” (1981 ir 2000m.), ”Tekančios upės vienybė” (1995m.). Vertė suomių epą “Kalevala”, estų epą “Kalevo sūnus”, Adomo Mickevičiaus “Vėlines”, “Gražiną”, “Meilės sonetus”, “Poną Tadą”, Puškino, Lermontovo, Jesenino eilėraščius: ”Baltoji obelų pūga”, “Mėlynas gaisras”. Iš viso Just. Marcinkevičius išleido 154knygas lietuvių ir kitomis kalbomis bendru 4 milijonų egzempliorių tiražu. Poeto septyniasdešimtmečio proga išėjo eilėraščių du tomai 2000m. Jis 2000m. išrinktas populiariausiu Žmogumi.

ANTANAS BIELIAUSKAS - rašytojas prozininkas, dramaturgas. (1949m. Laida) Gimė 1928 07 27 Aštruliuose (Marijampolės raj.). Vengdamas politinių persekiojimų, su seseria atsikraustė į Prienus ir mokėsi “Žiburio” gimnazijoje, kurią baigė 1949m. Jau mokykloje pasižymėjo kaip puikus literatas: rašė apsakymus, dalyvaudavo konkursuose. Studijavo Vilniaus Pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigęs institutą, dirbo “Tarybinio mokytojo” redakcijoje. Vadovavo mokytojų kūrėjų draugijai “Spindulys”. Paskelbė pjeses: “Egzaminas” (1956m.), “Nebaigtas portretas” (1961m.), apsakymų rinkinius: ”Siūbavo jovarai” (1972m.), “Raudoni žilvičiai”(1978m.), apybraižų, publicistikos knygą “Po mėlynu Havajų dangumi” (1986m.).

JUOZAS PETRAUSKAS – dailininkas, rašytojas (1949m. Laida). Gimė 1928 07 16 Škėvonių kaime (Prienų raj.). Mokėsi Prienų “Žiburio” gimnazijoje, kurioje jau ryškėjo kaip dailininkas. Jo piešiniai puošė mokyklos sienlaikraščius. Buvo puikus dainininkas. Baigęs gimnaziją 1949m., studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, kurį baigė 1955m. Dirbo “Jaunimo gretų” ir “Švyturio” žurnalų meniniu redaktoriumi. Po dvylikos metų darbo žurnaluose J. Petrauskas pradėjo kurti ekslibrisus. Nuo 1961m. dalyvauja ekslibrisų parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo ekslibrisai daugiausia atlikti linoraižinių ir cinkografijos technika. Juose “mėgsta jungti liepsnos, pakeltų rankų, saulių, žvaigždžių motyvus su geometrinėmis formomis. Jo ekslibrisuose dažniausiai suromantinamas knygos savininko pasaulis, neįkyriai į plastinę ritmiką įjungiami profesijos atributai” (V. Kisarauskas). Yra sukūręs daugiau kaip 100 ekslibrisų beveik visiems žymesniems rašytojams ir klasės draugams. Ypač puikus jo ekslibrisas Prienų “Žiburio” gimnazijai, kuris puošė tarptautinės ekslibrisų parodos 1997m. “Lietuvos mokyklai – 600” plakatą ir kvietimą. Yra sukūręs ekslibrisus Prienų bibliotekai, 1949m. laidos trisdešimtmečio susitikimui. Padaręs projektą Prienų “Žiburio” gimnazijos paminklui Prienuose. Padovanojęs 30 ekslibrisų mokyklos muziejui. 1968m. Vilniuje buvo atidaryta pirmoji asmeninė J. Petrausko ekslibrisų, sukurtų 1961 – 1968m., paroda.

VYTAUTAS BUBNYS – rašytojas prozininkas. Gimė 1932 09 09 Čiudiškiuose (Prienų raj.). Mokėsi Prienų “Žiburio” gimnazijoje, kurioje jau reiškėsi kaip pradedantis rašytojas. Baigęs mokyklą, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigęs institutą, mokytojavo Kaune, dešimtį metų redagavo “Moksleivio” žurnalą, dirbo Rašytojų sąjungoje, 1976 – 1980m. buvo Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Vėliau atsidėjo vien kūrybiniam darbui. Aktyviai dalyvavo tautiniame atgimime, buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, pirmojo Sąjūdžio seimo (1992m.) ir tarybos narys. Kūryboje niekad nevengė sakyti gilią ir rūsčią tiesą apie sovietmečiu laužomą ir gniuždomą žmogų. Atskleidė mūsų tautos laisvės sikį, aktyvų pasipriešinimą priespaudai pokario metais. Išleido apsakymų rinkinius: “Ajarei kvepia” (1967m.), “Gegužio nemiga” (1969m.), “Baltas vėjas” (1974m.), apysakas: “Beržai svyruokliai” (1959m.), “Ramūnas” (1964m.), “Lapams krintant” (1966m.), “Arberonas” (1969m.), “Anoj pusėj” (1983m.), romanus: “Alkana žemė” (1971m.), “Po vasaros dangum” (1973m.), “Nesėtų rugių žydėjimas” (1976m.), “Pilnaties valandą” (1980m.), “Kvietimas” (1983m.), “Rudens ekvinokcija” (1985m.), “Piemenėlių mišios” (1989m.), “Atleisk mūsų kaltes” (1989m.), “Žalios sūpuoklės” (1992m.), “Teatsiveria Tavo akys” (1993m.), “Žmogus iš tenai” (1995m.), publicistikos knygą “Slaptingoji prema” (1998m.), prozos vaikams, pjesę “Kaltė” (1971m.).

DALIA ANDRAŠIŪNAITĖ – istorikė, archeologė (1953m. Laida). Gimė 1935 02 23 Prienuose, mokytojos šeimoje. Mokėsi Prienų pradinėje ir “Žiburio” gimnazijoje, kurią baigė 1953m. Studijavo Vilniaus universitete Istorijos – filologijos fakultete, kurį baigė 1958m. ir įgijo istorikės – archeologės specialybę. Nuo 1960m. dirbo Trakų muziejaus moksline darbuotoja. 1961m. rengė pirmąją salos pilies ekspoziciją, 1967m. įrengė nuolatinę karaimų etnografinę parodą, 1968m. – muziejaus filialo kernavėje ekspoziciją. Kasinėjo Trakų rajono pilkapius. Rašė spaudoje apie muziejų eksponatus, Lietuvos istorijos, Lietuvos istorijos ir muziejų darbo klausimais, aktyviai dalyvavo renkant eksponatus. Organizavo ekspedicijas etnografinei medžiagai rinkti. Skaitė paskaitas Lietuvos istorijos temomis. Organizavo mokslines konferencijas Trakų krašto istorijos klausimais, įvairius susitikimus su kultūros veikėjais. Jos renginiai pasižymėjo šilta atmosfera ir profesionalumu. Dalia Andrašiūnaitė savo atsidavusiu darbu pelnė žmonių pasitikėjimą ir buvo renkama Trakų miesto tarybos deputate. Ji buvo neprilygstama konsultantė rengiant gidus ir keliant jų profesinį meistriškumą, rengiant naujus ekskursijų maršrutus. Jos iniciatyva prie Trakų istorinio parko buvo įkurtas Senovės mylėtojų klubas. Dalia buvo nepaprastai jautri, nesavanaudiška, pasirengusi padėti kiekvienam. Ji užaugino ir brolio vaikus, jiems netekus motinos. Mirė 1998 04 03. Palaidota Prienuose.

SIGITAS BAGDONAS – gamtos mokslų daktaras. Gimė 1934 07 01 Trobiškių kaime (Marijampolės raj.). 1941m. pradėjo lankyti Želsvos pradinę mokyklą. Ją baigęs 1945m. įstojo į Marijampolės I – ąją gimnaziją. 1948m. persikėlė į Prienų gimnaziją, kurią baigė 1953m. Studijavo Vilniaus universiteto Fizikos – matematikos fakultete ir įgijo fiziko ir fizikos mokytojo specialybę. 1959 – 1960m. dirbo fizikos mokytoju Kauno specialioje technikos mokykloje. 1963m. konkurso tvarka buvo išrinktas LŽŪA Fizikos katedros vyr. dėstytoju. 1973 – 1980m. buvo Kauno politechnikos instituto Fizikos katedros dėstytojas. Nuo 1981m. – LŽŪA Fizikos katedros vyr. asistentas. 1975 – 1982m. – Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto mokslinis neetatinis bendradarbis. 1992m. Kauno Medicinos akademijoje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją, 1993m. nostrifikuotas gamtos mokslų daktaru. Parengė mokymo priemonių: “Optika ir atomistika” (1969m.), “Fizikos laboratoriniai darbai” (1962 ir1966m.), informacinį leidinį “Kauno rajono 1990 – 1991m. pasėlių vegetacijos laikotarpio agrometeorologinių sąlygų palyginimas” (1994m.), paskelbė apie 30 zoologinės tematikos mokslinių publikacijų. Mokslinėse konferencijose skaitė 28 pranešimus, pateikė 12 mokslinių tezių, paskelbė žurnaluose 22 mokslo žinių populiarinimo straipsnius. Yra Lietuvos Etnomologų draugijos narys.

ANTANAS VYŠNIAUSKAS - (1954m. laida) habilituotas gamtos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos instituto helmintologijos laboratorijos vedėjas, Lietuvos parazitologų sąjungos prezidentas, išradėjas, nusipelnęs veterinarijos gydytojas, parašęs 128 mokslinius straipsnius.Apdovanotas TSRS LŪPP bronzos (1967m., 1979m., 1980m.) ir sidabro (1987m.) medaliais. Už darbus helmintologijos srityje apdovanotas jubiliejiniu medaliu. Jam suteiktas profesoriaus vardas. Gimė 1937 01 02 Prienuose. 1954m. baigė Prienų vidurinę mokyklą, 1959m. – su pagyrimu Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. 1959 – 62m. dirbo Marijampolės raj. Ūkiuose veterinarijos gydytoju. 1962 – 1970m. Lietuvos veterinarijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, mokslinis sekretorius. 1970 – 1978m. Sąjunginio K. Skriabino helmintologijos instituto Vilniaus skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis, 1979 – 90m. skyriaus vedėjas. Nuo 1991m. – Lietuvos veterinarijos instituto Helmintologijos laboratorijos vedėjas. 1965m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė veterinarijos mokslų kandidato disertaciją “Kai kurių koprologinės diagnostikos metodų ir antihelmintikų palyginamasis įvertinimas esant avių fascioliozei” /858/. 1981m. Maskvoje, K. Skrebino helmintologijos in – te, apgynė veterinarijos mokslų daktaro disertaciją “Avių fascioliozės terapija, fasciolocidų farmakokinetika ir veikimo mechanizamas” /859/. 1993m. nostrifikuotas habilituotu daktaru (agrariniai mokslai). Kandidatinėje disertacijoje pasiūlė originalų koproskopinio tyrimo metodą, o avių fascioliozės gydymui – antihelmetiką heksachlorofeną. Paruošė fistulinę metodiką morfologiniams ir biocheminiams pakitimams fasciolose, paveiktose antihelmintiko, tirti. Daktarinėje disertacijoje pasiūlė originalų, efektyvų, ekonomišką modelį naujų anihelmintinių preparatų paieškai; pirmasis pradėjo taikyti radioaktyvius izotopus antihelmintikų farmakokinetikai ir jų veikimo mechanizmui tirti. Eksperimentais įrodė ryšį tarp preparatų farmakokinetikos ir ju antihelmintinio aktyvumo. Avių fascioliozei gydyti pasiūlė plataus fasciolocidinio spektro antihelmintiką acemidofeną. 1967m. A. Vyšniauskui suteiktas “helmintologijos” specialybės vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas, o 1990m. – profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. Paskelbė apie 115 mokslinių straipsnių, keletą metodinių rekomendacijų /321, 332/. Žurnalų “Lietuvos veterinarija”, nuo 1995m. “Acta zoologoca Lituanica. Parasitologia” redaktorių kolegijų narys. Sukūrė portatyvinį projekcinį trichinoskopą trichineliozei diagnozuoti bei naują flotacinės koncentracijos metodą fascioliozei diagnozuoti. Dalyvavo moksliniuose renginiuose Lenkijoje, Anglijoje, Graikijoje, Vengrijoje ir kt.

LEONAS VAIDOTAS AŠMANTAS- habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, Energetikos ministras (1990 – 1992m.).  Gimė 1939 01 01 Kaune, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos tyrėjo Andriaus Ašmanto (1906 - 1941) šeimoje. Mirus tėvui, motina Ona Kizevičiūtė – Ašmantienė ( 1908 - 1985), farmacininkė, su trimis vaikais: Leonu, Ramūnu ir Joalita persikėlė į Prienus. Čia Leonas mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956m. Studijavo Kauno Politechnikos institute. Studijas gilino Maskvos Energetikos institute. Baigęs pradėjo dirbti Fizikinių techninių energetikos problemų institute. Apsigynė dvi disertacijas iš atominės energetikos srities. Dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kaip atominės energetikos komisijos moksliniam sekretoriui, jam teko dalyvauti rengiant tris mokslo tiriamųjų darbų respublikines programas: 1976 - 1980 metams - “Mokslinių - techninių priemonių, susijusių su Ignalinos AE statyba, įgyvendinimas ir radiacinio kontūro statybos tikslingumo pagrindimas,” 1981 - 1985 metams - “Moksliškai pagrįstų priemonių efektyviam Ignalinos atominės elektrinės funkcionavimui užtikrinti parengimas ir įgyvendinimas”, “Perspektyvinė kompleksinė radiacinių ir ekologinių tyrimų Ignalinos AE regione programa iki 1995m. ”Pirmą kartą pasaulinėje praktikoje atominės elektrinės statybos regione buvo atlikti tokie išsamūs radiacijos ir ekologijos tyrimai, dar nepradėjus veikti elektrinei. 1990 1992m. Leonas Ašmantas buvo Lietuvos Energetikos ministras. Jo vadovaujama ministerija vienijo ir koordinavo šešių energetikos šakų veiklą. Blokados metu ministras su puikia energetikų tarnyba per labai trumpą laiką pastatė estakadą, kad Lietuva galėtų priimti jūros keliu atsigabentus naftos produktus. L.Ašmantas buvo puikus diplomatas, kai reikėjo spręsti painias energetikų miesto Visagino problemas 1991m., kad atominės elektrinės specialistai būtų lojalūs Lietuvai ir sąžiningai eitų savo pareigas. Be to, jis rūpinosi Kruonio HAE statyba, kuri tik ministro sumanumo dėka buvo baigta. L.Ašmantas susidūrė su neregėta valdžios korupcija. 1996m. jis apie tai parašė knygą “Laisvės skausmas”. Pavadinimas daugiaprasmis: tai visuotinis skausmas, susijęs su daug didesniais negu tikėtasi valstybės atkūrimo sunkumais, ir asmeninis skausmas nemenkų galimybių ir nemažai nuveikusio žmogaus, nukentėjusio nuo valdžios ir politikuotojų intrigų.

JUOZAS RIMAS - obojistas, muzikos akademijos docentas. Gimė 1939m. netoli Linksmakalnio, prie Šventupės (Prienų raj.). Mokėsi Išlaužo, Mačiūnų pradinėse mokyklose, Prienų vidurinėje mokykloje. Čia pasižymėjo kaip puikus dainininkas, dažnai koncertuodavo su mokyklos ansambliu, solo atlikdamas net italų liaudies dainas .Kaip pats sakė, balsą ir norą dainuoti paveldėjo iš motinos - geros kaimo dainininkės. Mokytojo P.Tamulio paskatintas, baigęs 9 klases, 1956m. įstojo į Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. Tačiau dainininku netapo, nes pasikeitė balsas. Dėstytojai pasiūlė mokytis groti obojumi. Rimui buvo vis tiek kokiu instrumentu groti. Baigęs aukštesniąją muzikos mokyklą, įstojo į Vilniaus konservatoriją. Ją baigęs, studijas gilino Leningrado aspirantūroje. Daugelį metų grojo Valstybinės filharmonijos orkestre. Dėstė valstybinėje konservatorijoje, tapo jos docentu. Savo kūrybinio darbo 35-mečio proga surengė autorinį koncertą Prienų “Žiburio” gimnazijoje 1996m. Pasak A.Marčėno, Juozas Rimas yra geriausias obojistas Lietuvoje.

EDMUNDAS ŽILEVIČIUS – (1973m. laida) finansų viceministras. Gimė 1955 07 27 Prienuose. Mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1973m. Toliau studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Baigęs akademiją buvo paskirtas į Finansų ministeriją. Visą laiką dirbo Finansų ministerijoje. 1978 – 1979m. Žemės ūkio finansavimo valdybos vyresnysis ekonomistas. 1979 – 1985m. Žemės ūkio finansavimo valdybos vedantysis ekonomistas. 1985 – 1986m. Finansų ministerijos Žemės ūkio finansavimo valdybos vyriausiasis ekonomistas. 1986 – 1987m. Finansų ministerijos Agropramoninio komplekso finansavimo valdybos vyriausiasis ekonomistas. 1987 – 1988m. Finansų ministerijos agropramoninio komplekso finansavimo valdybos Statybos, melioracijos, tiekimo ir prekybos organizacijų finansavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas. 1988 – 1990m. Finansų ministerijos Agropramoninio komplekso finansavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas. 1990 – 1991m. LR finansų ministerijos Žemės ūkio finansų departamento Žemės ūkį aptarnaujančių organizacijų finansų skyriaus vyriausiasis ekonomistas. 1991 – 1992m. LR finansų ministerijos Valstybinio turto privatizavimo skyriaus viršininkas. 1992 – 1993m. LR finansų ministerijos Valstybinio turto privatizavimo ir fondų skyriaus viršininkas. 1993 – 1996m. LR finansų ministerijos Privatizavimo ir fondų skyriaus viršininkas. 1996m. LR finansų ministerijos sekretorius – Biudžeto departameno direktorius. 1996 – 2002m. LR finansų viceministras. 2002 – 2009m. LR finansų ministerijos sekretorius. 2009m. LR finansų viceministras. Žurnalo “Veidas” surengtoje aukščiausio rango šalies institucijų tarnautojų apklausoje Edmundas Žilevičius buvo pripažintas geriausiu 2006m. valstybės tarnautoju. Jis yra stalo teniso kandidatas į sporto meistrus.

GEDIMINAS MACIULEVIČIUS – (1974m. laida) Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas. Lietuvos teatrų sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos narys. Gimė 1956 06 07 Prienuose. Mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1974m. 1975 – 82 m. studijavo solinį dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos Muzikos ir teatro akademija) V.Česo klasėje. Baigęs studijas pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė virš pusšimčio vaidmenų įvairių muzikinės scenos žanrų spektakliuose. G.Maciulevičius apdovanotas Kultūros ministerijos Pirmąja premija už geriausią 1991 m vyro vaidmenį Lietuvoje (Mustafa Bėjus P.Abrahamo operetėje “Balius Savojoje”). 1999 m. už „Mano puikioji ledi“ miuzikle sukurtą profesoriaus Higinso vaidmenį artistas įvertintas Lietuvos teatro meno prizu „Kristoforas” ir Kauno teatralų apdovanojimu “Fortūna”. Du dešimtmečius dainininkas buvo pagrindinis teatro baritonas. G.Maciulevičius yra parengęs koncertines programas su kitais teatro solistais, koncertavo Vietname, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, JAV. Nuo 2001 m. G.Maciulevičius yra Lietuvos teatro sąjungos Kauno valstybinio muzikinio teatro vietos skyriaus ir Kauno teatrų skyriaus pirmininkas. 1995 m. artistas su kolegomis įkūrė ansamblį „Baritonų trio”, išleido keletą garso kasečių ir kompaktinių plokštelių įrašų, kuriais propaguoja lengvuosius sceninės muzikos žanrus - operetę ir miuziklą. 2002 m. „Baritonų trio” organizavo pirmąjį tarptautinį šios muzikos festivalį „Operetė Kauno pilyje”, kuris tapo kasmetiniu. 2005 m. G.Maciulevičius pelnė Kauno teatralų įsteigto prizo FORTŪNA diplomą už HER ŠULCO vaidmenį J.Kander, F.Ebb, J.Masteroff miuzikle „Kabaretas“. 2009 m. G.Maciulevičiui įteiktas FORTŪNOS diplomas už BARONO MIRKO CĖTOS vaidmenį F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“. Dainininkas sukūrė beveik šešiasdešimt vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose ir muzikinėse komedijose, suvaidino daugiau nei 2500 spektaklių.

ALGIMANTAS KRIŽINAUSKAS – (1976m. laida) LR transporto priemonių draudikų biuro direktorius. Gimė 1958 09 28 Prienuose. Mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1976m. studijavo ekonomiką Vilniaus universitete. 1980m. jį baigęs, paskirtas dirbti į Finansų ministeriją, kurioje buvo ekonomistu, vėliau valdybos viršininku, departamento direktoriumi, o nuo 1995m. – Biudžeto departamento direktoriumi. Dirbdamas ministerijoje A. Križinauskas mokėsi Švedijoje, Austrijoje, Kanadoje, Olandijoje, tobulinosi pagal įvairias ekonomikos valdymo, mikroekonomikos bei finansų sričių programas. 1996m. buvo paskirtas septintosios nuo nepriklausomybės atkūrino Vyriausybės finansų ministru. Nuo 2000m.-Lietuvos taupomojo banko valdybos pirmininkas. Šiuo metu LR transporto preimonių draudikų biurio direktorius.

GINTAUTAS NATKEVIČIUS – (1976m. laida) architektas, valstybinių premijų laureatas. Gimė 1958 03 23 Kruonyje. Tėvams persikėlus dirbti ir gyventi į Prienus, mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1976m. Būdamas labai gabus ir darbštus įstojo į Vilniaus inžinierinį institutą studijuoti architektūros. Baigęs institutą buvo paskirtas į Kauno Komprojektą architektu. Kartu turi ir individualią įmonę. Sėkmingai dalyvauja architektūros konkursuose ir laimi prizines vietas: už Kauno dramos teatrą-II vieta, už Mickevičiaus gatvės ofisą-I vieta, už Alytaus bažnyčios projektą-III vieta. Dabar Pagėgiuose statoma jo projektuota bažnyčia. Apdovanotas diplomais: už geriausią “Biznio centro” Savanorių pr. Kaune 1994m. ir už geriausią individualaus namo projektą 1995m. Alytuje pagal jo projektą pastatytas Sodros pastatas, Prienuose – dabartinis Darbo biržos pastatas.

RITA DUKYNAITĖ – (1978m. laida) edukologijos mokslų daktarė. Gimė 1960 01 24 Prienuose. Mokėsi Prienų I – ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1978m. Toliau studijavo VVU lituanistiką. Baigusi universitetą, buvo paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos inspektore. Keičiantis ministerijos struktūrai, buvo įsteigtas Mokyklų veiklos skyrius, kurio vadove 1994m. Rita Dukynaitė buvo paskirta. Rita Dukynaitė išlaikė konkursą mėnesio stažuotei į JAV pagal prestižinę programą „Švietimas Amerikoje“. 1994m. parengė su kitais autoriais knygelę „Lietuvos švietimo koncepcija“ („General concept of education in Lithuania“) anglų kalba. 2002m. Rita Dukynaitė, kaip Švietimo plėtotės skyriaus vyriausioji specialistė, apgynė disertaciją „Lietuvos gimnazijų parengties ir ugdomosios veiklos ypatumai“ ir gavo socialinių mokslų, edukologijos daktarės laipsnį. Šiuo metu dirba Švietimo ir mokslo ministerijoje, Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja.

RASA BUDBERGYTĖ – (1978m. laida) teisininkė, LR valstybės kontrolierė. Gimė 1960 05 08 Plungėje. Tėvams persikėlus gyventi į Prienus, mokėsi Prienų I–ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1978m. Toliau studijavo VVU Teisės fakultete. Universitetą baigė raudonu diplomu. Specializacija – civilinė teisė. Dirbo Marijampolės miesto vykdomojo komiteto Bendrojo skyriaus vedėja. 1985 – 1992m. Socialinės apsaugos ministerijos Invalidų reikalų skyriaus vadovaujančioji inspektorė, Įstatymų rengimo skyriaus vyresnioji konsultantė. 1992 – 1993m. Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Teisės ir sutarčių skyriaus patarėja. 1993m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėja. 1995 – 1997m. Akcinės bendrovės „Lelija“ juriskonsultė. 1997 – 1998m. Teisingumo ministerijos sekretorė. 1998 – 2000m. Teisingumo viceministrė. 2001 – 2002m. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotoja. 2002 – 2005m. Vidaus reikalų ministerijos sekretorė. Nuo 2005m. vadovauja LR valstybės kontrolei. Žurnalo „Veidas“ surengtoje aukščiausio rango šalies institucijų tarnautojų apklausoje Rasa Budbergytė pripažinta geriausia 2008m. valstybės tarnautoja.

VIRGINIJUS MIČIULIS – (1979m. laida) žurnalistas. Gimė 1961 01 01 Prienuose. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1979m. Mokykloje buvo puikus aktyvistas: vaidindavo klasės ir mokyklos renginiuose, deklamuodavo eilėraščius, žaisdavo šachmatais. Studijavo Vilniaus Valstybiniame universitete žurnalistiką. Už drąsą, patriotizmą apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.

AUDRIUS NATKEVIČIUS – (1979m. laida) lituanistas, Labdaros ir paramos fondo “SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija” nacionalinis direktorius. Gimė 1961 10 10 Kruonyje, Kaišiadorių raj. girininko ir mokytojos šeimoje. Tėvams persikėlus gyventi į Prienus, mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1979m. 1979 – 1984m. studijavo VU Filologijos fakultete lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1997 – 1999m. VU Ekonomikos fakultete, Tarptautinėje verslo mokykloje ekonomiką. 1984 – 1985m. dirbo Gudakiemio (Trakų raj.) 8 – metės mokyklos lietuvių k. mokytoju, 1985 – 1990m. Vilniaus 57 – osios vidurinės mokyklos lietuvių k. mokytoju, 1990 – 1994m. Vilniaus Ozo vid. mokyklos direktoriaus pavaduotoju, 1994 – 1995m. ŠMM vyr. inspektorius, 1995 – 2003m. Nevalstybinių vaikų globos namų “Vilniaus SOS vaikų kaimas” direktorius, nuo 2003m. – Labdaros ir paramos fondo “SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija” nacionalinis direktorius. 1999m. paruošė ir įgyvendino SOS – KDI inicijuotą SOS Jaunimo namų projektą, nuo 2003m. veikia dveji Jaunimo namai, nevalstybinis “SOS darželis”, Karklės SOS vaikų poilsiavietė, įgyvendinamas prevencinis projektas Alytaus apskr. SOS – KDI apdovanotas Garbės žiedu už nuopelnus organizacijai. Darbo grupės, kuriant Minimalius ilgalaikės socialinės globos standartus vaikams, narys.

ARŪNAS KUČINSKAS – (1985m. laida) astrofizikas, fizinių mokslų daktaras. Gimė 1967 04 21 Prienuose. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1985m. Toliau studijavo Vilniaus Valstybiniame universitete astrofiziką - vieną sunkiausių mokslų. Nuo 1998m. dirba Teorinės fizikos ir astronomijos institute. Nuo 2004m. vyresnysis mokslo darbuotojas. 2000 – 2002m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1997m. stažavosi Tromso universiteto observatorijoje. 1998 – 2000m. ir 2004 – 2006m. dirbo mokslinį darbą Japonijos nacionalinėje astronomijos observatorijoje. 2002 –2004m. dirbo Lundo astronominėje observatorijoje. Darbo vieta: Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.

EIMANTAS ŠVEDAS – (1988m. laida) gydytojas akušeris-ginekologas, medicinos mokslų daktaras. Gimė 1970 12 06 Prienuose. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1988m. aukso medaliu. Toliau studijavo Kauno Medicinos institute. Doktorantūrą gilino švedijoje. 1994-1995m. buvo Prienų “Žiburio”gimnazijos higienos mokytojas. Pasižymėjo geru dalykiniu pasirengimu, buvo ateitininkų organizacijos narys, maloniai ir nuoširdžiai bendravo su mokiniais ne tik pamokose, bet ir užklasinėje veikloje. Dažnai skaitydavo paskaitas higienos ir dorovės temomis. KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas.

ALGIRDAS ŽIOGAS – (1989m. laida) biologas, Biochemijos mokslų daktaras, Ciuricho universiteto doktorantas. Gimė 1970 10 11 Prienuose, mokytojos šeimoje. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1988m. sidabro medaliu. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete baigė biologijos studijas. Trečiame kurse pasirinko genetikos specializaciją ir įsidarbino Biochemijos institute. A. Žiogas, ką tik baigęs Vilniaus universitetą ir pradėjęs dirbti Biochemijos institute, ieškojo vietos doktorantūros studijoms. Į Ciuricho universitetą jį pakvietė Virusologijos instituto direktorė prof. Karin Moelling – viena iš žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimų korifėjų. Su penkiais bendrakursiais parengė mokslinį darbą onkologijos srityje, kurį išspausdino prestižinis Europos žurnalas “Onkogene”.

EGLĖ AUKŠTAKALNYTĖ-HANSEN – (1989m. laida) aktorė. Gimė 1971 06 12 Prienuose, Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1989m. aukso medaliu. Lankė ir muzikos mokyklos smuiko skyrių. Buvo gera krepšininkė, gera deklamatorė. Toliau 1989 – 1991m. studijavo Lietuvos Muzikos Akademijoje, Televizijos ir kino fakultete, TV režisuros Teatro skyriuje. 1989 – 1993m. Lietuvos Muzikos Akademija, Vaidybos kakultetas, Dramos aktoriaus meistriškumo specialybė. 1996–1997m. Lietuvos Muzikos Akademijoja, Teatro ir kino fakultetas, teatrologijos magistro studijos, suteiktas TEATRO MENO MAGISTRO kvalifikacijos laipsnis. 1994m.-Amsterdamo TV ir Filmų Akademijos narė. 1994m. USA Stanfordo universitete - teatrinė stažuotė Al Pačino teatrinėje mokykloje, susidūrimas su TV ir kinu Holivude. Išleido knygą apie Afriką “Mama Afrika”.

SVAJUS ASADAUSKAS – 1985m. laida) chemikas, Chemijos inžinerijos mokslų daktaras. Gimė 1967 08 25 Prienuose. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1985m. Studijavo chemiją Sietle Pensilvanijoj (JAV). Pensilvanijos valstybiniame universitete jis apsigynė chemijos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Trejus metus S. Asadauskas dirbo JAV žemės ūkio departamente, kur jauną specialistą pakvietė tirti, kaip gaminant tepalus naftą būtų galima pakeisti augaliniais aliejais. Vėliau valstybinę tarnybą S. Asadauskas iškeitė į darbą vokiečių bendrovės “Fuchs Lubricants” padalinyje JAV, kur dirbo aštuonerius metus. Bet sėkminga karjera ir šeima nesustabdė, o paskatino S. Asadauską grįžti į Lietuvą. S. Asadauskas kartu su Chemijos institutu parengė projektą. 2008 m. vykdė mokslinius ir technologinius tyrimus Chemijos Institute, Medžiagotyros ir Korozijos Tyrimų skyriuje, Tribologijos grupėje. Daugiausiai užsiima tepalų įtaka metalų korozijai, įvairių tepalų komponentų analize bei įvertinimu.